IQ forumas „Mažeikiai 2024: verslo valdymas technologijų transformacijos amžiuje“

Gegužės 28 d. Mažeikiuose vyko IQ forumas „Mažeikiai 2024: verslo valdymas technologijų transformacijos amžiuje“. Į šį forumą susirinko Mažeikių verslo bei politikos lyderiai, kurie išklausė įvairius pranešimus ir diskutavo apie regiono plėtrą, tvarumą, įmonių rinkos dalį bei sėkmės receptus.

Susirinkusiuosius sveikino Mažeikių rajono savivaldybės vicemeras Eimantas Salatka. Pranešimą „Europos Komisija 2019–2024: įveiktos krizės ir išmoktos pamokos“ skaitė  Europos Komisijos atstovybės Lietuvoje Politikos analizės ir apžvalgos grupės vadovė Laimutė Pilukaitė. Apie Lietuvos eksporto konkurencingumo raidą pastaraisiais metais kalbėjo Kasparas Vasiliauskas, Lietuvos banko Makroekonomikos ir prognozavimo skyriaus vyresnysis ekonomistas. Apie ekonomikos galimybes ir iššūkius ateinančiais metais kalbėjo ekonomistas Marius Dubnikovas. Kaip keitėsi Telšių regiono įmonių rinkos dalies ir turto grąža apžvelgė Vytautas Siaurusaitis, UAB „Day Q Analytics“ vadovas ir verslo konsultantas. Nuo efektyvumo iki pažeidžiamumo: kaip išvengti dirbtinio intelekto keliamų rizikų patirtimi pasidalino Aurelija Rutkauskaitė, advokatų kontoros „Triniti Jurex“ partnerė, advokatė ir IT bei duomenų apsaugos komandos vadovė. UAB „NorDan“ direktorius Giedrius Žilėnas pasidalijo gerąja praktika apie jų įmonės sėkmingą plėtrą, tvarumą ir ateities planus.

Forumo metu vicemerė Kristina Juškevičienė kartu su Mažeikių turizmo ir informacijos centro direktore Jolanta Gintaliene įteikė Savivaldybės mero padėkos raštus už aktyvią visuomeninę veiklą kelioms organizacijoms bei asmenims, kurie prisideda prie Mažeikių krašto plėtros. Vienas iš padėkos raštų buvo įteiktas mūsų nariui UAB „ABF LT“ direktoriui Aidui Mikalauskui už inovatyvius ir aplinkai draugiškus sprendimus technologijų srityje, kitas mūsų Mažeikių verslininkų asociacijai  už Mažeikių rajono verslo bendruomenės telkimą bei aktyvų bendradarbiavimą su Mažeikių rajono savivaldybe.

Renginio pabaigoje visi dalyvavusieji galėjome pasimėgauti nuostabiu atlikėjos Bjelle koncertu ir pabendrauti vieni su kitais, pasidalinti įspūdžiais bei idėjomis. Tai buvo puiki galimybė ne tik išgirsti įdomius pranešimus, bet ir susitikti su kitais verslo bei politikos lyderiais.

Dėkojame Mažeikių rajono savivaldybei ir Mažeikių turizmo ir verslo informacijos centrui už puikiai suorganizuotą renginį.

Plačiau apie forumą Mažeikių rajono savivaldybės puslapyje

IQ forumas Mažeikiuose: verslo plėtra, ekonomikos galimybės ir iššūkiai, sėkmės istorijos | Mažekių rajono savivaldybė | Mažekių rajono savivaldybė (mazeikiai.lt)

 

Švietimo pusryčiai: „Kokių kompetencijų darbuotojų reikia Mažeikių rajono darbo rinkai?“

Gegužės 29 d. Mažeikių politechnikos mokykloje pirmą kartą vyko Švietimo pusryčiai: „Kokių kompetencijų darbuotojų reikia Mažeikių rajono darbo rinkai?“. Renginyje dalyvavo vietos savivaldos, švietimo ir verslo atstovai, kurie susirinko siekdami aptarti svarbius klausimus, susijusius su darbo rinkos poreikiais.

Susitikimo tikslas – sukviesti visas suinteresuotas puses ir aptarti kokių kompetencijų darbuotojų reikia šiandieninei darbo rinkai, kokių darbuotojų reikia Mažeikiams kaip pramonės miestui ir kaip jaunas žmogus yra ruošiamas formuojant jo ateities karjeros galimybes.

Susitikimo metu sveikinimą dalyviams tarė Mažeikių rajono savivaldybės vicemeras Eimantas Salatka. Pranešimus skaitė bei diskusijoje dalyvavo Mažeikių politechnikos mokyklos direktoriaus pavaduotoja ugdymui Erika Pusvaškė, Užimtumo tarnybos Šiaulių klientų aptarnavimo departamento Mažeikių skyriaus vedėja Rita Jurkūnienė, Mažeikių verslininkų asociacijos vykdančioji direktorė Renata Glodenienė, Šiaulių prekybos, pramonės ir amatų rūmų tarybos viceprezidentas Raimundas Vaišvilas. Diskusijose taip pat dalyvavo ir Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vedėjas Apolinaras Stonkus ir kt.

Diskusijose buvo aptariami svarbūs klausimai, susiję su darbo rinkos poreikiais, jaunimo karjeros galimybėmis bei bendradarbiavimo tarp skirtingų sričių svarba. Buvo akcentuota reikšmė stiprinant bendradarbiavimą tarp verslo atstovų, švietimo įstaigų ir savivaldybės, siekiant sukurti palankias sąlygas jaunimui įsilieti į darbo rinką ir išlikti savo gimtajame regione.

Šis renginys buvo svarbus žingsnis siekiant geriau suderinti švietimo institucijų veiklą su darbo rinkos poreikiais. Dėkojame Mažeikių politechnikos mokyklos direktorei Tatjanai Kinčinienei už už kvietimą dalyvauti Švietimo pusryčiuose, susitikimas buvo tikrai prasmingas, įdomus ir naudingas. Tikėkimės, kad šis renginys taps pradžia daugiau tokių konstruktyvių diskusijų ir bendradarbiavimo ateityje.

Nuotraukų autorius: Jolanta Kriaučiūnienė

MMRG „Lietuvos Junior Achievement“ mokyklų tinklo pagerbimo šventė

Gegužės 21 d. Mažeikių verslininkų asociacijos (MVA) nariai dalyvavo Mažeikių Merkelio Račkausko gimnazijos „Lietuvos Junior Achievement“ mokyklų tinklo pagerbimo šventėje, kurios metu įteiktos bendradarbiavimą simbolizuojančios lentelės gimnazijoms, padėkota mokytojams ir verslo įmonėms, prisidedančioms prie jaunosios kartos verslumo ugdymo.

Renginio pradžioje sveikinimo žodžius tarė Mažeikių rajono savivaldybės merė Rūta Matulaitienė ir VšĮ „Lietuvos Junior Achievement“ direktorė Andželika Rusteikienė. A. Rusteikienė apžvelgė organizacijos kelią Lietuvoje, jos tikslus ir programas, pasidalino ateities planais bei išryškino Mažeikių rajono pasiekimus.

Svarbia renginio dalimi tapo diskusija „Kodėl svarbu mokykloje praktinis verslumo ugdymas?“, kurioje dalyvavo moksleiviai, mokytojai ir verslo atstovai. Tarp jų buvo MVA nariai: UAB „Vigesta“ vadovė Milda Zubavičienė ir UAB „Hotrema“ direktorius Marius Lazdauskas. Ši diskusija pabrėžė verslo ir švietimo partnerystės svarbą.

VšĮ „Lietuvos Junior Achievement“ projektų vadovė Indrė Engelkytė-Iršė pristatė naują ugdymo karjerai programą „LJA Šešėliavimas“. Ši programa suteikia mokiniams unikalią galimybę praleisti dieną su profesionalu, stebėti jo darbo procesus ir įgyti praktinių žinių.

Renginio metu padėkomis už partnerystę ir indėlį į moksleivių verslumo ugdymą apdovanojo Mažeikių verslininkų asociaciją, MVA narius: UAB „Hotrema“, UAB „Grūstė“ ir UAB „Vigesta“.

Šventę papuošė Mažeikių Merkelio Račkausko gimnazijos vaikinų ansamblio „BROS“ muzikinis pasirodymas.

Šis renginys dar kartą parodė, kad praktinis verslumo ugdymas mokyklose, glaudžiai bendradarbiaujant su verslu ir viešuoju sektoriumi, yra kelias į sėkmingą ir inovatyvią Lietuvos ateitį.

Mažeikių verslininkų asociacija džiaugiasi galėdama dalyvauti ir prisidėti prie jaunosios kartos verslumo ugdymo. Dėkojame už padėkas ir bendrystę Mažeikių Merkelio Račkausko gimnazijai.

 

Mažeikių verslo bendruomenė aptarė Lietuvos ekonomikos plėtrai būtinus elementus

Gegužės 10 d. vyko Mažeikių verslininkų asociacijos (MVA) kartu su Lietuvos pramonininkų konfederacija (LPK) organizuotas verslo bendruomenės susitikimas „Pramonės strategija: galimybės ir spąstai“.

Susirinkusius pasveikino renginio šeimininkas MVA prezidentas Deivydas Vyniautas ir vykdančioji direktorė Renata Glodenienė.

LPK prezidentas Vidmantas Janulevičius savo pranešime susirinkusiems verslo bendruomenės atstovams dalinosi įžvalgomis apie Lietuvos ekonomikos plėtrai būtinus elementus ir tai, kaip svarbu investuoti į regionus, nesikoncentruojant tik į Vilniaus apskritį.

„Nors Vilniaus regionas generuoja daugiau nei 40 proc. šalies BVP, sostinės sėkmė priklauso nuo talentų iš visų Lietuvos regionų. Kadangi daugiau kaip 40 proc. Vilniaus gyventojų pajamų mokesčio perskirstoma kitiems regionams, pastarieji taip pat investuoja į sostinės talentų augimą. Dažnas jaunas specialistas, studijavęs Vilniuje, nusprendžia ten ir likti, o regionai praranda jaunus žmones, kurie galėtų kurti savo krašte. Regionuose siūlomos kokybiškos gyvenimo sąlygos: modernūs būstai, neužteršta aplinka, gera infrastruktūra, mokyklos vaikams. Tačiau svarbiausia – reikia užtikrinti jaunimui patrauklias darbo vietas, ir tai turi tapti Lietuvos pramonės prioritetu. Regionuose veikianti pramonė turi tapti moderni ir tvari, siūlyti aukštos pridėtinės vertės darbo vietas ir atitikti jaunosios kartos poreikius“,  – pažymėjo LPK prezidentas.

Europos politiką, jos konkurencinį atsilikimą nuo Kinijos ir JAV, taip pat Net Zero Industry Act, susitikime aptarė eurokomisaras Virginijus Sinkevičius ir Europos Komisijos atstovybės Lietuvoje vadovas Marius Vaščega.

LPK ekonomistė Eglė Stonkutė skaitė susirinkusiems pristatė, kas laukia į vystymosi spąstus patekusių Lietuvos regionų ir kaip to išvengti.

Šaltinis: www.lpk.lt

Dėkojame Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentui Vidmantui Janulevičiui, eurokomisarui Virginijui Sinkevičiui, Europos komisijos atstovybės Lietuvoje vadovui Mariui Vaščegai ir ekonomistei-analitikei Eglei Stonkutei už prasmingą ir naudingą susitikimą su MVA nariais bei diskusijas apie pramonės ateitį Lietuvoje.

Kviečiame dalyvauti Jaunimo vasaros užimtumo ir integracijos į darbo rinką programoje

Mažeikių rajono savivaldybės administracija įgyvendina Jaunimo vasaros užimtumo ir integracijos į darbo rinką programą (toliau – Programa) ir kviečia jaunimą ir darbdavius registruotis ir dalyvauti. Programos tikslas – sudaryti palankias sąlygas jaunimo užimtumui didinti vasaros laikotarpiu skatinti bendradarbiavimą su Mažeikių rajono savivaldybės teritorijoje veikiančiu verslo sektoriumi.

Registracija – nuo balandžio 29 d. Iki gegužės 28 d.

Anketas siųsti el. paštu alvyda.purauskyte@mazeikiai.lt

Dalyvauti Programoje gali:

* Jaunas žmogus (14–18 metų), deklaravęs gyvenamąją vietą Mažeikių rajono savivaldybės teritorijoje.

* Darbdaviai:
– Smulkiojo ir vidutinio verslo subjektai, nurodyti Lietuvos Respublikos smulkiojo ir vidutinio verslo plėtros įstatyme, kurie veiklą vykdo Mažeikių rajono savivaldybės teritorijoje;
– Lietuvos Respublikoje įsteigta kita organizacija (ūkininkas), kuri veiklą vykdo Mažeikių rajono savivaldybės teritorijoje;
– Lietuvos Respublikos pilietis, kuris verčiasi individualia veikla ir veiklą vykdo Mažeikių rajono savivaldybės teritorijoje.

Programos vykdymo terminas – įdarbinimui nuo liepos 1 d. iki rugpjūčio 31 d., ne ugdymo proceso metu.

Darbdaviui, dalyvaujančiam Programoje, už kiekvieną įdarbintą jauną žmogų darbo užmokesčio lėšos kompensuojamos šia tvarka: darbdaviui už jauną žmogų, įdarbintą visą darbo laiko normą, per mėnesį kompensuojama ne mažiau 300 (trys šimtai) eurų; darbdaviui už jauną žmogų, įdarbintą ne visą darbo laiko normą, kompensacija skaičiuojama proporcingai pagal dirbtas darbo dienas (valandas); kompensacijos dydis skaičiuojamas pagal faktiškai išdirbtą laiką, nurodytą darbo laiko apskaičiavimo žiniaraščiuose. Maksimalus kompensacijos dydis darbdaviui už vieną įdarbintą jauną žmogų Programos vykdymo laikotarpiu –  ne mažiau  600 (šeši šimtai) eurų. Maksimalus įdarbintų jaunuolių skaičius, už kurį darbdavys gali gauti kompensaciją, – 3 (trys). Darbdavys, siekdamas gauti jauno žmogaus, įdarbinto pagal Programą, darbo vietos išlaikymo kompensaciją, Mažeikių rajono savivaldybės administracijai pasibaigus trišalei sutarčiai per 10 darbo dienų, bet ne vėliau negu iki einamųjų metų rugsėjo 15 d. kartu su lydraščiu pateikia sutartyje nurodytus jauno žmogaus įdarbinimo ir sąnaudų patyrimo pagrindimo dokumentus: darbo sutarties kopiją, darbo laiko apskaitos žiniaraštį, darbo užmokesčio priskaitymo ir išmokėjimo žiniaraštį, pažymos išrašą apie tai, kad neskolingas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai.

BŪTINA SĄLYGA – norint dalyvauti programoje jaunuoliui būtina turėti susitarimą su darbdaviu, kuris įdarbins arba darbdaviui susitarimą su jaunuoliu, būsimu darbuotoju. (10.1. jauni žmonės, susiradę būsimą darbdavį, ar darbdavys, suradęs jaunus žmones ir su jais suderinęs dalyvavimą Programoje, turi registruotis skelbime apie registraciją į Programą nurodytu el. paštu – atsiųsti užpildytą, pasirašytą ir nuskenuotą (arba sertifikuotu elektroniniu parašu pasirašytą) registracijos formą (Mažeikių rajono savivaldybės jaunimo vasaros užimtumo ir integracijos į darbo rinką programos vykdymo tvarkos aprašo 1 ir 2 priedus) ir pažymą apie jauno žmogaus deklaruotą gyvenamąją vietą).

VIETŲ KIEKIS RIBOTAS!

Šaltinis : Mažeikių rajono savivaldybė

https://mazeikiai.lt/naujienos/kviecia-dalyvauti-jaunimo-vasaros-uzimtumo-ir-integracijos-i-darbo-rinka-programoje

 

LPK regioninės politikos komiteto išvažiuojamasis posėdis

Balandžio 25 dieną vyko Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) regioninės politikos komiteto išvažiuojamasis posėdis Marijampolėje. Tradicija kartą per ketvirtį organizuoti ne nuotolinį, o  gyvą komiteto posėdį, aplankant vieną iš regionų, šįkart buvo pratęsta Sūduvos pramonininkų ir verslo asociacijos iniciatyva. LPK komiteto nariai aplankė Marijampolėje įsikūrusią įmonę „Mantinga“.

Posėdyje LPK prezidentas Vidmantas Janulevičius apžvelgė svarbiausius nuveiktus darbus, pristatė ilgai lauktą svarbią naują priemonę „Milijardas verslui“, dėl kurios LPK daug dirbo. Ragino naudotis suteikiamomis galimybėmis pramonei ir visam verslui gauti finansavimą nepaprastai reikalingoms naujovėms, investicijoms  į pažangesnes, inovatyvesnes, aukštos pridėtinės vertės darbo vietas. LPK prezidentas apžvelgė Sūduvos regiono galimybes įvardindamas regiono stiprybes gynybos pramonės srityje bei iššūkius, su kuriais yra grėsmė susidurti šiam kraštui.

LPK viceprezidentas Alvydas Stulpinas susitikime akcentavo regionų svarbumą, investicijų poreikį ir galimybes.

Sūduvos pramonės ir verslo asociacijos prezidentas Vaidas Šalaševičius pristatė asociacijos veiklą, prioritetus ir galimybes. Prieš dvejus metus LPK nare tapusi asociacija yra aktyvi ir ypač akcentuoja verslo ir kultūros bendradarbiavimo kryptį. Asociacija kasmet auga, šiuo metu vienija 46 narius.

Susitikime apie grėsmę regionams papulti į vystymosi spąstus kalbėjo LPK ekonomistė-analitikė Eglė Stonkutė.

„Kiekvienam regionui labai svarbu atkreipti dėmesį į savo ekonominių veiklų struktūrą. Auganti pramonės dalis ekonomikoje yra vienas ženklų, kad regiono tikimybė pakliūti į vystymosi spąstus yra mažesnė. O tai, kad apdirbamosios pramonės darbo našumas auga greičiau nei vidutinis darbo našumas šalyje, reiškia, kad tai yra sektorius, kurio svorio augimas regiono ekonomikoje kartu su darbo našumo augimu galėtų generuoti greitesnį regiono vystymosi tempą”, – sakė E. Stonkutė.

Apie veiklą asociacijose, įskaitant bendrąjį lobizmą, keitimąsi komerciškai jautria informacija ir kitais aktualiais konkurencijos teisės klausimais su asociacijų vadovais diskutavo advokatas Šarūnas Keserauskas ir Marius Juonys.

Renginio šeimininkai – įmonių grupės „Mantinga“ įkūrėjas Klemencas Agentas ir direktorius Mantas Agentas – pristatė įmonės veiklą ir pakvietė į kvepiančią ir įkvepiančią ekskursiją po jų šeimos įmonę. Posėdžio dalyviams jie pristatė savo veiklą ir jos orientaciją į naujausias rinkos tendencijas, inovacijas, kasmet diegiamas naujoves, tvarumo kryptį bei rūpestį darbuotojais.

Sveikiname UAB „DC Sprendimai“ su 15–oju įmonės veiklos Jubiliumi!

Mažeikių verslininkų asociacijos narys UAB „DC Sprendimai“ šiandien mini 15-ąjį įmonės veiklos jubiliejų. Ta proga, MVA vykdančioji direktorė Renata Glodenienė ir Tarybos narė Rosita Kasperavičienė Asociacijos vardu, pasveikino įmonės vadovą Saulių Mikalauską bei visą kolektyvą su gražiu įmonės veiklos jubiliejumi.
Puikus laikas, kai galime sustoti ir pasidžiaugti jų pasiekimais. Malonu pasisvečiuoti ir plačiau sužinoti apie įmonę, girdėti kaip puikiai bendrauja kolektyvas, kurie pažįstami jau ne vienerius metus. Užsukus į parduotuvę patenki į gausybės įvairių elektrikos prietaisų karalystę, kur tavęs laukia malonūs ir informatyvūs konsultantai.
Vadovas Saulius plačiau papasakojo apie pagrindinę įmonės veiklą – elektros montavimo medžiagas, planus ir lūkesčius.
Sveikiname “DC sprendimai” su 15-tuoju jubiliejumi ir linkime, kad su kiekvienais metais tie sprendimai virstų naujomis inovatoriškomis sėkmėmis.

Lietuvos pramonininkų konfederacijos organizuojamas Metų ekonomikos forumas šiemet buvo skirtas sumanios pramonės temai.

Šiais metais metų ekonomikos forumas „Sumani pramonė 2024“ sulaukė didelio susidomėjimo iš verslo bendruomenės bei visuomenės. Konferenciją organizavo Lietuvos pramonininkų konfederacija (LPK) kartu su „Verslo žinios“, siekdamos sujungti pramonės lyderius ir ekspertus siekiant iškelti svarbiausius pramonės ir verslo iššūkius besikeičiančiame pasaulyje.
Forumo metu buvo aktyviai aptartos globalios tendencijos bei ES aktualijos, kurios yra išskirtinai svarbios Lietuvai, jos verslui bei visuomenei. Dalyviai turėjo galimybę dalintis savo įžvalgomis, patirtimi bei sprendimais, kurie galėtų prisidėti prie efektyvesnės ir inovatyvesnės pramonės plėtros ateityje.
Mažeikių verslininkų asociacija dėkoja LPK už pakvietimą dalyvauti konferencijoje. Dalyvavimas šiame forume suteikė galimybę asociacijos atstovams išplėsti savo žinias, dalintis geriausia praktika ir pasidžiaugti kartu konkurso „Sumani pramonė 2024“ nugalėtojais.
Daugiau informacijos apie renginį:

Žvilgsnis į ateitį: verslo iššūkiai ir perspektyvos

Balandžio 9 dieną, Mažeikių muziejuje vyko ypatingas renginys. Čia, Mažeikių verslininkų asociacijos (MVA), Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK), Europos skaitmeninių inovacijų centro  ir VšĮ „Smart Energy DIH“ bendromis pastangomis surengtoje konferencijoje „Skaitmeninės transformacijos pramonės įmonėse” buvo aptariama mūsų šalies verslo ateitis ir perspektyvos, analizuojami iššūkiai, naujos galimybės ir verslo aktualijos. 

Pramonės mieste

Kaip skaitmeninės transformacijos įtakoja šiandienos verslą? Kokia lietuviško verslo ateitis mūsų krašte ir pasaulyje? Kaip tausoti planetos išteklius, ar Lietuvos įmonės pajėgios veikti tvariai, efektyviai, sėkmingai konkuruoti tarptautinėje rinkoje? Ar esame pasirengę diegti inovacijas versle? Šie esminiai klausimai buvo keliami Mažeikių muziejuje, į kurį gausiai rinkosi verslo, mokslo, kultūros, politikos pasaulio žmonės –  savo srities profesionalai, lyderiai. Konferenciją moderavo VšĮ „Smart Energy DIH” direktorius Tadas Kubilius. Svečius maloniai pasitiko Mažeikių verslininkų asociacijos viceprezidentas Darius Seilius ir Mažeikių verslininkų asociacijos vykdančioji direktorė Renata Glodenienė.

D. Seilius savo įžanginiu žodžiu davė pradžią prasmingam renginiui. Jis tikino, kad pramonės įmonių evoliucija šiandien jau yra nebeįmanoma be skaitmenizacijos procesų. MVA viceprezidentas D. Seilius dėkojo visiems pranešėjams ir projekto partneriams už svarų indėlį rengiant šią  verslo poreikius atliepiančią konferenciją. Jis linkėjo visiems prasmingų diskusijų ir gero laiko.

Sveikino Mažeikių merė

Konferencijos dalyviams sveikinimo žodį tarė Mažeikių rajono merė Rūta Matulaitienė. Politikė akcentavo, jog šiandieniniame pasaulyje, kuriame gausūs žinių ir informacijos srautai, vis sunkiau ką nors nustebinti. „Visi galime pasakyti, kad trūksta laiko, tačiau laiko randame tuomet, kai randame noro“, – sakė ji. Anot jos, skaitmeninės transformacijos versle yra labai aktuali tema ypač Mažeikiuose – pramonės mieste. R. Matulaitienė pabrėžė, jog bendraudami tampame turtingesni, išsinešame daugiau patirties, sužinome apie pasiekimus, rūpesčius ir galimybes.

Tvarioms darbo vietoms –  52 milijonai eurų

„Verslo ateitis yra užrašyta Europos sąjungos strateginiuose dokumentuose, tad verslo įmonėms  svarbu žinoti strategines kryptis,  gerai pasiruošti ir prisitaikyti prie pokyčių. Žaliasis kursas, išmani bio gamyba, žiedinės ekonomikos verslo modeliai, pasikeitusios žaliavų tiekimo grandinės yra verslo ateitis“, – konferencijoje akcentavo LR ekonomikos ir inovacijų viceministrė Neringa Morozaite-Rasmussen.

Pranešėja akcentavo pramonės transformacijos įtaką ateities įgūdžiams, kompetencijoms ir darbo rinkai. Ji pasidžiaugė, kad pamažu tvarumo keliu eina ir transformuojasi net pačios taršiausios pramonės įmonės Akmenės, Jonavos ir Mažeikių rajonuose, o Ekonomikos ir inovacijų ministerija šiam tikslui pasiekti skyrė 52 milijonų eurų finansavimą. Anot jos, finansavimas skiriamas verslui, veikiančiam Akmenės, Jonavos ir Mažeikių rajonuose, nes juose yra taršiausios Lietuvos pramonės įmonės, kurios sukuria ženklią dalį pridėtinės vertės Lietuvos ekonomikoje. Tam, kad taptų mažiau taršios, jos turi transformuotis, o tam reikia laiko ir investicijų. Viceministrė priminė, jog pasauliniu mastu nuolat gvildenama tvarumo tema, plečia planetos galimybių ribas, tačiau pokyčiai nėra greiti. Jiems reikalingi finansai, personalo perkvalifikavimas bei naujų kompetencijų plėtra. Ji minėjo esanti gerai  susipažinusi su šiandienos darbdavių lūkesčiais, kurių net 61 proc. neranda tinkamų darbuotojų, o kvalifikuoto personalo stoka, neleidžia įmonėms realizuoti visų savo idėjų ir projektų. Jaučiant personalo trūkumą, rinkoje vertinami ne diplomai, o patirtis įgyta darbo vietoje. Labai paklausūs elektronikos, mechatronikos specialistai. Aukštą pridėtinę vertę kuria biotechnologijų specialistai, inžinieriai, programuotojai, kurie padeda įrenginiams susikalbėti, todėl šių specialistų  paruošimas, ar pritraukimas dirbti Lietuvoje yra dar vienas labai svarbus iššūkis mokslui ir verslui. Anot pranešėjos, eksportas, paslaugos, gamyba privalo žengti inovacijų keliu, kurti pridėtinę vertę Lietuvos ekonomikai, o pramonė turėtų sukti skaitmeninės transformacijos ir žaliosios ekonomikos keliu. Ji aptarė Ekonomikos ir inovacijų ministerijos teikiamas paramos priemones verslui, numatomus strateginius prioritetus iki 2050 metų.

Robotizacija – ne stebuklas

Robotizacijos aktualijas versle pristatė Lietuvos robotikos asociacijos, „KUKA Baltic” įmonės vadovas Dalius Grakavinas. Anot specialisto, robotizacija versle, šiandien nėra joks stebuklas, tai viena iš priemonių padidinti gamybos efektyvumą, atnaujinti technologijas. Pasak jo, robotai yra daugiafunkciniai manipuliatoriai, kurie geba lankstytis, pakelti didelius svorius, juos padėti į reikiamą vietą. Jų veikla pasiteisina ten kur žmogaus sveikatą veikia agresyvi aplinka, kaip antai dažymo kamerose, liejyklose. Operacijas robotai atlieka gan tiksliai, suvirinimo siūlė atkartojama 0,4 mm tikslumu. Jie naudojami tose pramonės objektuose, kur reikalingas tikslumas, ar ten, kur aplinkos veiksniai, nuovargis gali paveikti žmogaus sveikatą ir galimybes. Pasak pranešėjo, šiandien pasaulyje skaičiuojamas 151 robotas 10 000 darbuotojų, Lietuvoje – 40. Esminis robotų privalumas tikslumas, saugumas ir integralumas bei gamybos  broko ženklus sumažėjimas. Robotizacijos procesai daro pramonę konkurencingą ne tik Lietuvos, bet ir pasauliniu mastu.

Kibernetinis saugumas

Apie grėsmes skaitmeninės transformacijos kelyje, kibernetinio saugumo reikšmę kalbėjo Klaipėdos universiteto IT skyriaus vedėjas, UAB „Infotech” direkorius Andrej Šliamin.

Anot jo grėsmių ir virusų evoliucija prasidėjo su kompiuterinių žaidimų banga, ji evoliucionavo iki serverių užlaužinėjimo, neteisėto duomenų nusavinimo, tapatybės pagrobimo, ar netgi dar rimtesnių nusikaltimų virtualioje erdvėje. Todėl nuolat privalu ieškoti apsaguos būdų, priemonių kovai su kenkėjais kibernetinėje erdvėje. Anot jo, dirbtinis intelektas supaprastinta daugelį procesų, bet gali pridaryti nemažai ir žalos, tad kibernetinis saugumas yra tai, į ką turi atkreipti dėmesį nūdienos verslai, parenti priemonių planus, per kiek laiko įmonė galės  atsistatyti, jei bus užgrobti duomenys. Daug naudingos ir aktualios informacijos verslui pateikė Inovacijų agentūros Panevėžio departamento direktorius Paulius Petrauskas.

Nelikti vidutinės konkurencijos spąstuose

Apie tai, kas padeda įmonėms nelikti vidutinės konkurencijos spąstuose pranešimą skaitė Lietuvos pramonininkų konfederacijos Plėtros departamento direktorius ir šios konferencijos iniciatorius Simonas Mockevičius, informavo kur verslams reikia ieškoti žinių, mentorystės, pagalbos ir mokymų, kvietė verslus pasidomėti skaitmenizacijos verslui konsultacijų projekte E-DITH.LT. Tai yra labai naudinga konsultacinė pagalba verslui, siūlanti gausybę renginių, mokymų ir konsultacijų, kaip antai Skaitmeninių pietų klubas EDIH take.

Lietuvos pramonininkų konfederacijos Plėtros departamento direktorius ir šios konferencijos iniciatorius Simonas MockevičiusLietuvos pramonininkų konfederacijos Plėtros departamento direktorius ir šios konferencijos iniciatorius Simonas Mockevičius

Na, o konferenciją vainikavo jaunatviškas ir energingas UAB „Hotrema” vadovo pranešimas, apie atvirumą naujovėms, mokymuisi ir tobulėjimui, vadovų ryžtą ir motyvaciją daryti pokytį. Anot jo, tai yra esminiai dalykai, be kurių jokia skaitmenizacija neįvyks. Turiningus konferencijos pranešimus apibendrino dalyvių diskusija, klausimai, patarimai, dalinimasis sukaupta patirtimi.

Po konferencijos turėjome galimybę aplankyti mūsų nario UAB „Unilever Lietuva ledų gamyba“ įmonę ir susipažinti su jų įdiegtomis naujomis technologijomis. Buvo įdomu pamatyti, kaip įmonė taiko skaitmenizacijos sprendimus savo veikloje ir kaip tai padeda jiems efektyviau veikti rinkoje.

Nuotraukų aut. Lilija Petraitienė

 

 

 

MVA narių boulingo turnyras „Kartu-mes jėga2024!“

Kovo 26 d. vyko neįtikėtinai įkvepiantis finalinis MVA boulingo turnyras „Kartu – mes jėga 2024“. Kuriame netrūko aistringų sirgalių palaikymo, azarto, įtampos ir ovacijų – atmosfera buvo tiesiog užburianti ir karšta.

Šiais metais MVA boulingo turnyre vyko net 3 turnyrai, dalyvavo 21 komanda ir iš kurių į finalą pateko šis septintukas: DVARAS, GRŪSTĖ 1, HOT MIX1, MAŽEIKIŲ AUTOSERVISAS, KĖGLIAI, PLIENINIS KAMUOLYS, TAU MONA STRAIKS!

Komandos parodė puikius žaidimo įgūdžius ir kovojo iki pat paskutinės rungties.

Komandos užėmusios I, II ir III vietas buvo apdovanotos taurėmis ir prizais. Taip pat prizai atiteko ir dviem rezultatyviausiems žaidėjams.

TAIKLIOJI RANKELĖ –  Jolanta (HOT mix1)  surinkusi asmeniškai 232 taškus;

TAIKLIOJI RANKA – Julius (Kėgliai) surinkęs asmeniškai 352 taškus

I vieta HOT mix1 (1067);

II vieta Dvaras (1005);

III vieta Grūstė 1 (999);

Nuoširdų ačiū tariame tiek žaidėjams, tiek sirgaliams už įspūdingai gražias akimirkas ir emocijas, už bendrystę ir šaunias draugiškas MVA varžybas!